PSYCHOSIS 4.48/ DRĄSIAI!/fearlessly!

Aš esu Kornelija. Režisierė, aktorė, fotografė. Pagrindinis žodis, kurį pastaruoju metu sau kartoju - DRĄSIAI. Šios paramos paieškos tikslas yra surinkti reikiamą sumą spektaklio pastatymui pagal Sarah Kane “Psichozė 4.48” kūrinį. Premjera planuojama rugsėjo 24 dieną! Jei nori ir gali prisidėti prie šio projekto įgyvendinimo daryk tai - DRĄSIAI, o aš Tau lieku skolinga portretą, kurį įamžinsiu taip, kaip tu norėsi. Arba, jei tikrai esi pakankamai drąsus - susitikime ringe. Susisiekti su manim galima: telefonu +37060434310 arba Instagram, Facebook paskyrose.

peržiūrėti mano nuotraukas https://www.instagram.com/kornelija_krasilnikova/ ;

https://www.facebook.com/profile.php?id

Nepamiršk — DRĄSIAI!

I am Kornelija — theatre director, actress, photographer. The main word I am repeating myself recently — FEARLESSLY. The purpose of searching for this support is to collect the required amount of money for the performance Sarah Kane “Psychosis 4.48”, the premiere of which is scheduled for 25th of September! If you want and can contribute to this project, do it — FEARLESSLY, and I owe you a portrait I will capture as you wish. Or, if you are really brave — meet me in the boxing ring. You can contact me at +37060434310 or Instagram, Facebook accounts.

View my photos: https://www.instagram.com/kornelija_krasilnikova/

https://www.facebook.com/profile.php?id

Don't forget — FEARLESSLY!

Psichozė — psichikos sutrikimas, kurios metu žmogus praranda sveiką nuovoką, kas su juo ir aplink jį vyksta, jis negeba adekvačiai ir sąmoningai priimti bei vertinti realybės, kurioje gyvena. Stebint mūsų visuomenės, visos žmonijos problemas bei ydas — karai, žudymai, terorizmas, fanatizmas — susidaro įspūdis, kad visas pasaulis yra “masinėje psichozėje” , nesugebėjime suvokti, ar nenorėjime suvokti ir priimti, koks vertybinis krytis, dvasinis genocidas ir fiziškas vienas kito naikinimo virusas yra užpuolęs pasaulį.

Kita, taip vadinama, žmonijos rykštė, stigma — savižudybė. Kodėl ir kas yra tie žmonės, kurie pasirenka išeiti iš šio pasaulio? Tie, kurie neatlaiko skausmo ir absurdo supančio juos? Ar tie, kurie mėgaujasi savo kančia, egoistiškai reikalaudami iš kitų dėmesio ir gailesčio, kol galų gale atima sau gyvybę?

Savižudybė — vis dar tabu, ypač Lietuvoje, ir mūsų šalis vis dar pirmauja Europoje pagal mirčių skaičių. Žmonės bijo ir nenori apie tai kalbėti, nes tai yra nepatogu, nemalonu, ir, kad jiems vis dėl to susimąsčius šia tema, tektų pripažinti, kokiame chaose bei skausme mes gyvename, ir jog niekas nėra apsaugotas nuo virvės ar benzodiazepinų (antidepresantų) perdozavimo. Psichiatrai yra ištyrę ir radę tendenciją, kad sprendimo priėmimas nusižudyti dažniausiai nėra spontaniškas, žmogus tai padaro ilgai svarstydamas ir analizuodamas, kas su juo vyksta, ir, jei reikiamu metu nesulaukia pagalbos ar nesugeba pats išsikapstyti, galų gale, pasiduoda. Tai reiškia, jog ši mintis sąmoningai patalpinama mūsų kūne, kol skausmas ir kančios išbujoja iki ribos, kurios žmogus nebegali atlaikyti. Kodėl žmogus nusprendžia nusižudyti? Naiviai, banaliai kalbant — nusprendžia atimti ateitį ir galimybę mėgautis savo vaiko šypsena, grynu miško oru šeštą valandą ryto švintant ar pakelti mėgstamo alaus bokalą ir dūzgintis su draugais iki ryto, patirti kūrybos džiaugsmą ar katarsį stebint meno kūrinį. Šio spektaklio kūrybinei komandai tenks priimti išsūkį ir atsakingai ištirti individo ribines tiek psichines, tiek ir fizines būsenas, kuriomis žmogus varijuoja krisdamas į depresiją ar psichozę.

Taigi, ką daryti ir kaip padėti tiems, kurie pernelyg jautrūs žmonijos kančioms ir involiucijai, ir kaip transformuoti jų sprendimą iš nusižudymo į atgimimą ir padaryti taip, kad jie taptų šio pasaulio herojais, o ne pasidavusiais lūzeriais, taip palaikančiais involiucijos procesą. Kaip įleisti šviesą į jų sielą?