Šokių aikštelė Mildos šventei

Mes skubame, rašome žinutes ir siunčiam elektroninius laiškus, peržiūrime draugų kelionių nuotraukas internete, bet pamirštame pažiūrėti vieni kitiems į akis. Ir tik nuoširdūs žmonių apkabinimai primena, kad visi esame pasiilgę tikro, gyvo kontakto. Šokis yra nuostabus būdas atrasti kontaktą iš naujo: pažiūrėti į akis, paimti už rankos, apkabinti, susišokti. Šokant jauti, ar turi tam žmogui ką pasakyti, ar jis tau įdomus, ar jūsų temperamentas panašus, su kuo mėgsti šokti, su tuo mėgsti ir kalbėtis. Ir visa tai ne mes patys sugalvojome.

Visa tai mes išgirdome iš lūpų tų, kurie kiekvieną pavasarį suvažiuoja pas mus pašokti. Nuo seno mūsų šalyje garsios pavasarinės gegužinės, kuomet jaunimas po žiemos snaudulio, pavasario pažadintas susiburdavo kaimuose šokti. Dabar kaimai tuštėja ir joks ūkinikas nekviečia į savo palocius šokti. O juk yra norinčių! Vis dar turime puikių tradicinių šokių šokėjų, muzikantų ir jiems pritariančių dainininkų. Ir visai nė bėda - jie ima ir susirenka tai vienam, tai kitam mieste, po savo stogu priima koks nors kultūros centras. O mes norime pakviesti šokėjus į gamtą! Norime, kad būtų kur šokti tarp pienėmis žydinčių pievų, po šlamančiais klevais, kur įkaitusius šokėjus gaivina pavasarinis vėjas ir neša laukais tradicinių instrumentų skambėjimą. Norime pakviesti šokti ten, kur juokas ir klegesys atsimuštų į mišką ir aidu sugrįžtų į kiekvieną iš mūsų. Norime, kad gegužinės būtų tikros! Tokios, kaip seniau. Todėl mums labai reikia jūsų pagalbos.

Mes visi kartu galime pakloti medines grindis, kad šokėjai kojų neišsisukinėtų ir uždengti stogą, kad lietus ant galvos nelytų. Na, jeigu kokį šokėją lietus ir sulis, tai nieko labai blogo nenutiks, bet geras muzikantas savo instrumento į lietų tikrai neneš. O su pavasariniu oru nesusitarsi. Todėl labai prašome jūsų pagalbos paremti mūsų idėją ir padėti mums pastatyti didelę, šokiams tinkančią palapinę šalia miško. Ten vyksta ne tik gegužinės, bet ir kiti įvairūs renginiai, todėl pavėsinė labai pradžiugintų renginių ir stovyklų lankytojus. Joje mes galėtume rengti paskaitas, organizuoti tradicinių amatininkų dirbtuves, pasidainavimus, na ir žinoma - šokti. Ir ne tik pavasarį per gegužines, bet ir visą vasarą ir visą rudenį. Norime, kad tradicinio šokio mylėtojai turėtų savo šokių aikštelę ne tik tarp sienų, bet ir tarp pievų, norime, kad šokdami užuostų ne tik kvepiančius partnerio plaukus, bet ir žydinčias vingiorykštes, ajerus, pušynus. Norime šokti kartu su gamta. Kartu mes galime tai padaryti!