PostCorona Rebearth

Gyventi vien gerumu ir padedant kitiems paprasta, tik labai dažnai pamiršdavau kiek man pačiai tai kainuoja:

•finansiškai (kuras, priemonės, maistas),

•dvasiškai (atimtas laikas pamedituoti, pabūti su mylimais žmonėmis ir tiesiog papiešti)

•emociškai (priimti kiekvieną žmogų į širdį ir vėliau vėl su juo atsisveikinti, kai dalelę jos pasiimama).

I ispaniją išvažiuojant savanoriauti turėjau tik du tikslus piešti ir pabūti su savimi. Realybė tokia, kad nei vieno nei kito padaryti nepavyko, nes visą savo laiką atidaviau žmonėms, bendravimui ir pagalbai kitiems.

O liūdna tiesa tokia, kad žmonėms pasirodo pagalbos nereikia. Pagalbos reikia menininkams. Menininkams tokiems kaip aš (nors ir ilgai savęs juo nelaikiau).

Antri metai vis mėginu rasti laiko sau ir tiesiog piešti mandalas, gilintis ir toliau mokytis piešti ir pažinti save, kaip kūrėją. Tačiau dėl buvusio manyje didžiulio noro padėti kitiems likau be pinigų ir be svajonės.

Ir čia man trenkia realus gyvenimas nusileidus iš Ispaniškų kalnų viršūnės.

Pati pradžia peržiūrėti prioritetus gyvenime, bei keisti.

Dėl to ir neprašau šiemet dovanų, prašau šiemet pagalbos. Pradžioje materialios o vėliau, kai ir vėl turėsiu kuo su jumis pasidalinti, galėsiu vėl jums vėl skirti daugiau laiko ir energijos.

Ką planuoju pirkti? Visų pirma naują telefoną (noriu su jumis dalintis geresnės kokybės nuotraukomis) ir Ipad, kad galėčiau pasinerti į naujas piešimo galimybes. Tai dvi būtinybės šiuo metu mano gyvenime ir darba.

Na, o vėliau gal galėsiu pradėti svajoti ir apie savo automobilį ir iš leisti tėtęio 1999 m. zafyrą į seniai užtarnautą peniją. arba nusipirkti aerografą, prietaisą padėsiantį man papuošti ją ar namų sienas naujoms spalvomis :)

I was living with only goodness and love in my heart and only by helping others. But I never realised how much it really cost for me:

•materially (gas, materials, food)

•spiritually (it took my time to meditate, to be with my friends, family and pets, or just doing things that makes my soul to sing)

•emotionally (to invite everyone in my heart and to say goodbye when person takes a part of it when it leaves my life)

I went to the Spain to draw and to spend some time with myself. But reality was that I gave all my time to get to know others and to helping them.

Sad reality is that people don't need help.

Help is needed only for the artists.

For a very long time I never saw myself as one of it. For a second years I am trying to find time just to draw some mandalas, to take it to the next level by learning more about drawing and about me as an artist. But because of big wish for helping others now I am without money, broken spiritualy and emotionaly. And this is how reality strikes when you going back from the Spanish mountains .

The best time to once again look in to the priorities in my life.

That's why I am not asking for the gifts this year. I am asking for material help. And when I'll have something to share with you I could give you more of my time and energy .

What I am planing to buy? First of all new phone (to share better quality photos with you) and an Ipad to draw digital mandalas and new art projects. That is two necessities in my life for now.

And if I could collect a bit more money I could even start to dream about a new car and get my 1999 Opel Fazyra to retirement. Or to buy myself my old dream aerograph. the device that could hep me to paint on walls and cars with new creations of my own