Kviečiame atrasti dzūkų audimo tradiciją! || PARĖDZYMAI

Padėkite mums sukurti audimo tradicijai skirtą edukacinių-dokumentinių filmų seriją, kuri bus nemokama ir visiems prieinama!

Tradicinių audinių raštai, spalvos ir kompozicija yra tai, kas atskleidžia mūsų senelių, mūsų krašto žmonių estetikos suvokimą bei kūrybos pasaulį.

Šiandien šiuos audinius iš naujo atrandame ir žavimės, tačiau apima liūdesys suprantant, jog šimtmečius kauptai žinių bazei gresia užmarštis ir šios tradicijos baigtis.

Siekdami išsaugoti, atgaivinti ir ateities kartoms perduoti audimo tradicijas kuriame projektą „Nykstančios šilinių dzūkų audimo tradicijos perdavimas: mokomųjų filmų serija“.

Po trijų metų pastangų teikiant paraiškas finansavimui gauti, šįmet dalį mums būtinų išlaidų dengia Lietuvos kultūros taryba. Esame labai dėkingi Tarybai už tai, kad įžvelgė mūsų projekto svarbą ir vertę, tačiau šios paramos nepakanka kokybiškai užbaigti pradėtus darbus, todėl labai kviečiame prie šių mokomųjų filmų sukūrimo prisidėti ir jus!

---

Šilų Dzūkija nuo seno traukė etnografus, nes būtent čia, tarp miškų išsibarsčiusiuose kaimeliuose, ilgiausiai Lietuvoje išliko senasis gyvenimo būdas, papročiai ir tradicijos. Šilų dzūkės ilgiausiai Lietuvoje išlaikė ir archajiškas audimo tradicijas.

Šis kraštas įdomus dar ir tuo, jog čia audimas yra ne tik amatas, bet ir svarbus kaimo socialinis reiškinys. Čia audėjos nuolatos dirbo kartu, viena kitai skolindavo įrankius, dalindavosi raštų schemomis, siūlais, padėdavo viena kitai paruošti stakles.

Didelė dalis su audimu susijusių žinių, tradicijų ir papročių buvo perduodama mamos dukrai, iš kartos į kartą, iš lūpų į lūpas. Tik nedidelė viso to dalis yra užrašyta ar kitaip įamžinta ir viešai prieinama. Įsivyraujant urbanizacijos procesams, tuštėjant kaimams, šiandien iš kasdienybės sparčiai traukiasi daugybė per amžius gyvavusių tradicijų. Baigia išnykti ir unikalus divonų, abrūsų, takų, užuolaidų audimas, o kartu su juo – ypatingi audimo būdai ir tokie tarmiški žodžiai kaip plenelis, brūzuklis, snuikos, asnava.

Šiandien šilų Dzūkijoje jau nebėra žiemomis tebeaudžiančių audėjų, bet dar yra senolių, kurios gali visa papasakoti, parodyti, pamokyti. O ir norinčiųjų išmokti austi Lietuvoje vis daugėja! Būtent ši situacija mus įtikino, jog būtina kuo skubiau kurti mokomuosius filmus. Tol, kol dar yra galinčių perduoti savo unikalią audimo patirtį bei išmintį.

Ši filmų serija nebus sausi mokomieji filmai – juose filmuojamas mokinys Mindaugas ir jo mokytojos Ona iš Lynežerio ir Antanina iš Kašėtų kaimo, su kuriomis Mindaugas bičiuliaujasi jau ilgus metus. Taigi tarp jų mezgasi ir natūralūs pokalbiai, pajuokavimai, močiutės daug pasakoja apie audimą bei audinių reikšmę praeityje.

Toks nuoširdus santykis padės atskleisti ne tik svarbiausius techninius audimo niuansus, bet ir vertingus patyrusių specialisčių patarimus, audimo bendrystės ypatumus, leis pajausti dzūkų tarpusavio bendravimo stilių ir išgirsti natūraliai vartojamą liaudišką tarminiją.

Mokomųjų filmų tikslas – perteikti žinias, reikalingas tradicinio divono (lovatiesės) audimui. Divonai yra tarsi audėjos vizitinė kortelė, parodanti jos išmonę, gebėjimus ir labiausiai ištobulintas audimo technikas. Šie audiniai sutinkami kiekvienoje kaimo pirkioje ir yra svarbūs tiek kasdieniniame gyvenime, tiek įvairių švenčių ir apeigų metu, tad neveltui šio tipo tekstilė pasižymi ypatinga raštų ir spalvų derme, kuri nepalieka abejingų.

Dažniausiai divonai audžiami dimine tecnika, kuri yra gana paini, o aiškios ir nuoseklios mokomosios medžiagos itin trūksta, tad norintys išmokti susiduria su dideliais iššūkiais. Edukaciniuose filmuose išvysite du diminio audimo keturiomis nytimis būdus – lengvesnį, dviejų rašto dalių, bei sudėtingesnį, keturių rašto dalių. Kiekvieną staklių paruošimo ir audimo etapą siekiame nufilmuoti ir parodyti kuo aiškiau tam, kad kiekvienam norinčiam perprasti šią technologiją tai pavyktų kuo lengviau.

Septyniolikos edukacinių-dokumentinių filmų serija bus nemokama ir visiems prieinama. Šių metų pabaigoje ją patalpinsime YouTube kanale „Parėdzymai“.

Tikime, kad mūsų sukurti filmai taps svarbia ir aiškia edukacine medžiaga nerandantiems mokytojo, neturintiems tam finansinių galimybių, gyvenantiems atokiose kaimo vietovėse arba užsienio šalyse.

Unikali senųjų meistrių patirtis yra labai vertinga, todėl užfiksuota medžiaga turės ne tik edukacinę, bet ir meninę, istorinę bei etnografinę vertę. Ši informacija bus naudinga audėjams, etnografams, tekstilės studentams, užsienio tyrėjams ir plačiajai visuomenei.

Esame labai dėkingi Lietuvos kultūros tarybai už tai, kad įžvelgė mūsų projekto svarbą ir vertę. Skirtos paramos dėka jau įamžinome beveik visą audimo procesą, tačiau jau ilgą laiką kurdami šį projektą išleidžiame nemažai pinigų iš savų kišenių.

Jūsų skirtą paramą panaudosime paskutinių dviejų filmų filmavimui, baigiamiesiems montažo darbams, filmų apipavidalinimui, komandos kelionių išlaidų į Kašėtų kaimą padengimui, filmų viešinimo tikslams, papildomos mokomosios medžiagos rengimui, Kašėtų ir Lynežerio audėjų ir jų darbų įamžinimui.

Projekto „Nykstančios šilinių dzūkų audimo tradicijos perdavimas: mokomųjų filmų serija“ komanda:

• Eglė Kašėtienė (projekto vadovė, filmų prodiuserė, idėjos sumanytoja),
• Mindaugas Rasimavičius (tradiciją perimantis pradedantysis audėjas),
• Raminta Beržanskytė (projekto koordinatorė, audimo konsultantė),
• Ignas Karlonas (vaizdo režisierius, operatorius),
• Robertas Pledas (fotografas, operatorius),
• Antanina Nadzeikienė (tradiciją perduodanti audėja iš Kašėtų kaimo),
• Ona Mortūnienė (tradiciją perduodanti audėja iš Lynežerio kaimo).

Šioje platformoje publikuotos Roberto Pledo, Dainiaus Putino, Igno Karlono ir Roko Kašėtos nuotraukos.

Kviečiame sekti mūsų platformą PARĖDZYMAI:

Facebook

Instagram

YouTube